Teritorijos priežiūra

Plačiau apie buvusio odos pramonės sąvartyno teritorijos priežiūrą

Saulės elektrinės vieta – uždarytas Aukštrakių odos pramonės skystų atliekų sąvartynas, esantis Šiaulių rajone, apie 8 km į Šiaurę nuo Šiaulių miesto centro. Jo teritorija yra industrinėje teritorijoje, kur aplinkinėse teritorijose vystoma su atliekų šalinimu susijusi veikla.

Netoli jo yra įvairūs potencialūs taršos objektai, iš kurių arčiausiai yra UAB „Šiaulių vandenys“ nutekamųjų vandenų valymo įrenginių dumblo kaupimo aikštelės, Šiaulių regiono komunalinių atliekų sąvartynas ir MBA įrenginiai, AB „Specializuotas transportas“.

Išvada

PŪV įgyvendinimas
nedarys reikšmingo neigiamo poveikio „Natūra 2000“ teritorijai

Sklypas, kuriame įrengtas Saulės elektrinės parkas, nepatenka į saugomas teritorijas, „Natura 2000“ PAST teritorija - Gubernijos miškas ir jo biosferos poligonas - nutolę nuo sklypo ribos apie 250 m.

Pagal Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos išvadą PŪV įgyvendinimas nedarys reikšmingo neigiamo poveikio ,,Natūra 2000“ teritorijai.

Saulės elementų moduliai, kurių bendras plotas yra apie 1,8 ha, yra išdėstyti 4 ha plote, likusią sklypo dalį – apie 2,22 ha – planuojama palikti neužstatytą. Saulės elektrinės parkui taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai nėra reikalingi, teritorija nebus užstatoma kietomis dangomis. Svarbu pažymėti, kad saulės elektrinės pamatas užima itin nedidelį žemės paviršiaus plotą, įrengimui nėra keičiamas teritorijos reljefas, nevykdomi miškų kirtimo darbai ir nekeičiamas teritorijos hidrologinis režimas, todėl reikšmingo neigiamo poveikio išskirtiems GK geosistemų vidinio stabilizavimo arealams bei geoekologinėms takoskyroms saulės elektrinių įrengimas neturės.

Pažymėtina, kad visi žemės sklype po saulės elektrinių moduliais ir tarpuose tarp modulių eilių galės augti žolinė augalija. Statybos ir eksploatacijos metu nenumatomi didelės apimties žemės kasybos darbai. Bus išsaugojamas esamas reljefas. Esantį dirvožemio sluoksnį numatoma rekultivuoti ir naudoti bendram teritorijos sutvarkymui.

Nustatyta, kad gretimai sklypo yra mažojo erelio rėksnio buveinės. Artimiausia žinoma lizdavietė nuo sąvartyno nutolusi apie 900 m. šiaurės rytų kryptimi (pagal SRIS išrašą, artimiausia radavietė – apie 2 km. nuo sklypo). Mažasis erelis rėksnys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat į Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą. Direktyva visas valstybes nares įpareigoja išlaikyti palankią mažųjų erelių rėksnių apsaugos būklę ir steigti jiems saugoti skirtas teritorijas, kurios sudaro ES saugomų teritorijų tinklą – Natūra 2000.

Įgyvendindama projektą įmonė laikosi aplinkosauginių reikalavimų, taiko įvairias priemones. Įmonė numato papildomas gamtosaugines ir poveikio prevencines priemones. Saulės elektrinė įrengta mažiau buveinei vertingoje sklypo dalyje. Dalyje sklypo palikta natūrali pieva, pagerinant buveinę reguliariai šienaujant, reguliariai šalinant krūmynus ir medžius. Šienaujama du kartus per metu – po liepos 15 dienos. Po šio termino jau būna nužydėję dauguma augalų, o paukščiai išvedę jauniklius. Darbų metu pažeisti plotai apželdinami, parenkant augalų rūšis pagal aplinkinėse vietovėse vyraujančius augalus. Saulės elektrinių parkas aptvertas tvora, paliktas 10 – 20 centimetrų tarpas nuo žemės. Pro jį galės judėti smulkūs gyvūnai. Bendras tvoros perimetras siekia apie 700-800 m. (ilgiausia kraštinė apie 300 m.). Todėl tokio ploto kliūtį stambesni žinduoliai gali apeiti ir papildomos priemonės praėjimui nėra tikslingos. Nebus naudojamas dirbtinis teritorijos apšvietimas. Statybos darbai prasidės po gyvūnų veisimosi ir paukščių perėjimo laikotarpio t.y. po birželio 15 d.

Vadovaujantis gamtinio karkaso nuostatais (patvirtinti LR AM 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. D1-624) gamtinio karkaso teritorijoje planuojant ūkinę veiklą, įrašytą į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus, atliekamos atitinkamos. Nors saulės energijos parkų įrengimas nėra įtrauktas nei į 1, nei į 2 PAV įstatymo priedus, kur numatyta poveikio gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimo procedūros, numatomos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti, tačiau planuojamai veiklai bus rengiamas Natura 2000 reikšmingumo nustatymo dokumentas, kuriame bus analizuojamas poveikis kraštovaizdžiui bei biologinei įvairovei. (parengtas ar bus dar (kada?)

Atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos vietą (vieta apsupta Natura 2000 teritorijos), eksploatacijos metu, savo lėšomis planuojame 3 metus vykdyti biologinės įvairovės, saugomų rūšių monitoringą saulės elektrinės ir atkurtos pievos teritorijoje.

Biologinės įvairovės monitoringo priemonės:
Aplinkos komponentasLaikotarpisStebimi parametrai
Biologinė įvairovė, saugomos rūšys ir natūralios buveinės

1 k per metus, 3 metus

Gegužės-birželio mėn.

1.      Mažojo erelio rėksnio mitybinės buveinės sklype ir aplinkiniuose sklypuose. Monitoringo metu turi būti įvertintas prieinamo grobio kiekis ir buveinės kokybė. Vertinimas atliekamas saulės elektrinių parką einant transektomis kas 50–100 m. ir registruojant visus perinčius paukščius, varliagyvius, įvertinimas vabzdžių gausumas, stebimas mažasis erelis rėksnys.

2.      Galimas SE poveikis saugomai rūšiai ir biologinei įvairovei (paukščiams). Vertinimas atliekamas saulės elektrinių parką einant transektomis kas 50–100 m. ir registruojant paukščių žūtis.

Ataskaita rengiama pagal patvirtintą monitoringo programą, sužymint stebėtas rūšis į žemėlapį ir lenteles. Atliktos apskaitos rezultatai pateikiami ūkinės veiklos vykdytojui, Aplinkos apsaugos agentūrai ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai.

Biologinės įvairovės monitoringo priemonės:

Aplinkos komponentas

Biologinė įvairovė, saugomos rūšys ir natūralios buveinės

Laikotarpis

1 k per metus, 3 metus. Gegužės-birželio mėn.

Stebimi parametrai

1.      Mažojo erelio rėksnio mitybinės buveinės sklype ir aplinkiniuose sklypuose. Monitoringo metu turi būti įvertintas prieinamo grobio kiekis ir buveinės kokybė. Vertinimas atliekamas saulės elektrinių parką einant transektomis kas 50–100 m. ir registruojant visus perinčius paukščius, varliagyvius, įvertinimas vabzdžių gausumas, stebimas mažasis erelis rėksnys.

2.      Galimas SE poveikis saugomai rūšiai ir biologinei įvairovei (paukščiams). Vertinimas atliekamas saulės elektrinių parką einant transektomis kas 50–100 m. ir registruojant paukščių žūtis.

Ataskaita rengiama pagal patvirtintą monitoringo programą, sužymint stebėtas rūšis į žemėlapį ir lenteles. Atliktos apskaitos rezultatai pateikiami ūkinės veiklos vykdytojui, Aplinkos apsaugos agentūrai ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai.