Mažasis erelis rėksnys
Plačiau apie šią saugomą, elektrinės kaimynystėje gyvenančią, retą paukščių rūšį
UAB ,,Toksika“ Jurgeliškių kaime, Šiaulių rajone, įrengė 3,859 MW galios saulės šviesos elektrinę. Pagal Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos išvadą PŪV įgyvendinimas nedarys reikšmingo neigiamo poveikio ,,Natūra 2000“ teritorijai. Tačiau nustatyta, kad gretimai sklypo yra mažojo erelio rėksnio buveinės.
Mažasis erelis rėksnys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat į Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą. Direktyva visas valstybes nares įpareigoja išlaikyti palankią mažųjų erelių rėksnių apsaugos būklę ir steigti jiems saugoti skirtas teritorijas, kurios sudaro ES saugomų teritorijų tinklą – Natūra 2000.
Įdomu
Lietuvoje gyvena
net 20% ES mažųjų erelių rėksnių
Ne vienas nustembame išgirdę, kad Lietuvoje gyvena ereliai. Mažai kas žinome, kad yra erelių, kurie peri daugelyje šalies miškų ir kol kas tebėra gana dažni.
Toks būtent yra mažasis erelis rėksnys (Aguila pamarina). Mokslininkai teigia, kad šalyje gyvena nuo 1930 iki 2870 šios rūšies erelių porų.
Dėl urbanizuotų teritorijų plėtros, intensyvios žemdirbystės, miškininkystės, suaugusių paukščių šaudymo ir lizdų naikinimo Vakarų Europoje mažieji ereliai rėksniai išnyko prieš 100 – 200 metų. Didžioji jų dalis išliko Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuva svarbi siekiant išsaugoti šiuos paukščius Europoje. Nors mūsų šalis sudaro vos 1,5 % Europos Sąjungos teritorijos, tačiau kaip gyvenamoji vieta mažųjų erelių rėksnių sudaro 20 % ES gyvenančių paukščių.
Mažasis erelis rėksnys – vidutinio dydžio plėšrusis paukštis. Jis sveria 1,1 – 2,2 kilogramo. Tarp paukščio ištiestų sparnų galų atstumas siekia 145 – 168 cm. Kaip nekeista, patelės yra didesnės už patinus. Bet mokslininkai teigia, kad tai dieniniams ir naktiniams plėšriesiems paukščiams įprastas dėsningumas.
Šie paukščiai daugiau negu pusę metų praleidžia ne veisimosi vietose, nes žiemoti skrenda net iki pietų Afrikos, kur žiemą praleidžia ir mūsų baltieji gandrai, kregždės. Pirmyn ir atgal keliaudami į žiemojimo vietas ereliai nuskrenda apie 18 000 kilometrų. Keliauja apie tris mėnesius. Jau kovo pabaigoje, balandžio pradžioje būna grįžę pas mus.
Mažųjų erelių poros yra labai sėslios. Daug metų gyvena tose pačiose teritorijose. Jas labai aktyviai gina nuo savo rūšies bei kitų rūšių. Įspūdingas vaizdas pamatyti oro dvikovas. Ereliai susikibę kojomis, sukdamiesi krinta beveik iki žemės ir tik paskutiniu momentu išsiskiria ir nuskrenda šalin. Paukščiai dažniausiai maitinasi pamiškių pievose, ganyklose. Jų pagrindinis grobis bei maistas – peliniai graužikai. Neatsisako pasimėgauti varlėmis, paukščiais, kurmiais, kitais žinduoliais, jų jaunikliais.
Lizdavietes renkasi brandžiuose įvairios sudėties miškų medynuose. Vengia rinktis grynuosius pušynus. Lizdus suka 7 – 24 metrų aukštyje. Mėgsta sukti eglėse ir ąžuoluose, kurių amžius siekia 50 – 200 metų.
Lizdai vidutinio dydžio, gerai paslėpti. Lizdo plotis plataus spektro nuo 45 ir net iki 130 centimetrų, aukštis nuo 15 iki 120 centimetrų. Dažniausiai po du kiaušinius padeda balandžio pabaigoje. Kol išsirita jaunikliai praeina 40 – 46 dienos.
Deja sėkmingai išperėjusios poros užaugina tik vieną jauniklį, nes jaunesnysis ereliukas žūva užkapotas vyresniojo, arba nugaišta iš bado. Du užaugę jaunikliai – išimtis. Liepos pabaigoje jauniklis jau palieka lizdą. Paukščiai antroje rugsėjo mėnesio pusėje palieka veisimosi teritorijas Lietuvoje.
Mažasis erelis rėksnys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat į Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą. Direktyva visas valstybes nares įpareigoja išlaikyti palankią mažųjų erelių rėksnių apsaugos būklę ir steigti jiems saugoti skirtas teritorijas, kurios sudaro ES saugomų teritorijų tinklą – Natūra 2000. Lietuvoje buvo įsteigtos 7 Natūra 200 teritorijos.
Tendencija mažųjų erelių rėksnių mažėjimui egzistuoja ir Lietuvoje. Pavyzdžiui nuo 1980 iki 2006 metų Lietuvoje paukščių sumažėjo net 20 %.
